Variklio paskirstymo diržo sistemos kontrolė

Variklio paskirstymo diržo sistema yra vienas iš tų automobilio elementų, kuri „nemėgsta“ klaidų ir iš anksto neįspėja apie gręsiančius gedimus. Dar daugiau, ji tiek pat patvari kaip ir jos silpniausias elementas, o to reiktų nepamiršti renkantis remonto rinkinį. 

KEISTI TIK VANDENS POMPĄ AR VISĄ PASKIRSTYMO DIRŽO KOMPLEKTĄ?

Atrodytų, jog šie du dalykai tarpusavyje neturi nieko bendra. Jeigu vandens pompa yra kiaura arba jau susidėvėjusi - tuomet keičiame pompą; jeigu nuvažiavome tam tikrą kilometrų skaičių – pakeičiame paskirstymo diržą. Tačiau praktikoje matome, jog šie du elementai yra itin glaudžiai susiję – paskirstymo diržas dažniausiai varo vandens pompą, o mechanikai, keisdami pompą ir nenorėdami rizikuoti visos sistemos gedimais, pakeičia visą variklio paskirstymo komplektą (ypač tuomet, kada tokiems remonto darbams atlikti reikia išardyti visą priekinę automobilio dalį). Akivaizdu, kad keičiant variklio paskirstymo diržo sistemos komponentus, taip pat reikia pakeisti ir pompą, kurią varo tas pats diržas. Variklio paskirstymo diržo sistemos komponentai ir vandens pompa yra lyg plakanti automobilio širdis, todėl verta ją apsaugoti. Variklio paskirstymo diržo sistema yra vienas iš tų automobilio elementų, kuri „nemėgsta“ klaidų ir iš anksto neįspėja apie gręsiančius gedimus. Dar daugiau, ji tiek pat patvari kaip ir jos silpniausias elementas, o to reiktų nepamiršti renkantis remonto rinkinį.

JAU NEBEPAKANKA PAKEISTI DIRŽŲ ĮTEMPĖJUS IR SKRIEMULIUS

Pastaraisiais metais buvo daug kalbėta ir rašyta apie variklio paskirstymo diržo komponentų keitimą. Gamintojų techniniai instruktoriai rengė tuzinus, o gal net ir šimtus mokymų mechanikams. Mechanikai, dažniausiai pasimokę iš savo klaidų, suprato, jog neverta taupyti tų kelių eurų, rizikuoti variklio sugadinimu bei turėti problemų dėl skundų arba prarasti gerą savo reputaciją. Atrodytų, jog tie laikai, kai mechanikas klausdavo vairuotojo ar kartu su diržo pakeitimu turėtų pakeisti ir skriemulius, nuėjo užmarštin. Deja, tačiau taip nėra. Vis dar pasitaiko atvejų, kai mechanikas pakeičia tik diržą, teigdamas, jog kitos dalys „atrodo kaip naujos“. Mechanikas turėtų galėti (ir norėti) savo klientui tai išaiškinti, bei supažindinti jį su galimomis rizikomis, daugiausiai finansinėmis, kurios gali atsirasti dėl, pavyzdžiui, susidėvėjusio skriemulio. Turėdami tokią informaciją, didžioji dalis vairuotojų pasinaudos savo mechaniko patarimais bei pakeis ir kitas detales. Pakanka tiesiog pasikalbėti su klientu ir savo tiesą pagrįsti tinkamais argumentais. Šiandien kiekvienas protingas autoserviso savininkas supranta, jog pagrindinis jo kapitalas yra jo klientai – patenkinti, sugrįžtantys ir rekomenduojantys jį kitiems. Informacinių socialinių medijų ir interneto amžiuje nepatenkintas klientas turi neribotas galimybes skleisti savo nuomonę ir vertinti autoservisų paslaugas.

KODĖL GERIAU RINKTIS ŽINOMO PREKĖS ŽENKLO REMONTO KOMPLEKTĄ?

Ką galime padaryti, kad variklio paskirstymo diržo dalių pakeitimas būtų tai, ką abi šalys (tiek mechanikas, tiek klientas) galėtų tiesiog pamiršti? Pirmiausia, pakeisti visą komplektą. Ne tik diržą, vandens pompą, skriemulius, įtempėją, bet ir visas tvirtinimo ar kitas papildomas dalis esančias komplekte. Turbūt visi girdėjome apie sistemos gedimą TDI varikliuose, kuris atsirado dėl įtempimo varžto sriegio įtampos. Tai didžiausias žinomo prekės ženklo komplekto privalumas: jame yra visos dalys, reikalingos visos sistemos pakeitimui. Be to, tai ir patogu (vienam remontui – viena dėžė) ir, tuo atveju, jeigu iškyla pretenzijos, situacijos sprendimas yra žymiai paprastesnis (visos naudojamos dalys yra gautos iš vieno gamintojo). 

KIEK KILOMETRŲ NUVAŽIAVUS TURĖTUME KEISTI VARIKLIO PASKIRSTYMO DIRŽO SISTEMOS KOMPONENTUS?

Po sistemos pakeitimo lieka padaryti tik viena: užklijuoti lipduką, kuriame būtų nurodyta pakeitimo data ir kilometražas. Taigi, po kiek nuvažiuotų kilometrų? Pirmasis keitimas turėtų būti atliktas pagal automobilio gamintojo rekomendacijas. Anksčiau įprastas kilometražas buvo 90000 kilometrų, toliau sekė kilometražo pratęsimas iki pavojingos 180-210 tūkstančių kilometrų ribos. Šiandien vis daugiau variklių gamintojų grįžta prie 90 000 kilometrų ribos. Atminkite, jog didėjant kilometražui, automobilio variklis turi susitvarkyti su didėjančiais tarpeliais (nustatant paskirstymo veleną, alkūninį veleną, nusidėvėjusius krumpliaračius), o tai neigiamai veikia variklio paskirstymo sistemą. Mechanikai dažniausiai rekomenduoja visos sistemos pakeitimą nuvažiavus 60 000 kilometrų, ir tai atrodo protingas ir saugus žingsnis. Variklio paskirstymo sistema tiek pat patvari, kiek patvarus jos silpniausias elementas. O to reikėtų nepamiršti renkantis atitinkamos kokybės  remonto komplektą.